Kražiai? Kražiai. Kražiai! 😊
Kai buvo išgirsta apie kelionę į Kražius, ne vienas susimąstė, kuo ypatingas šis mažas miestelis, kad per visą Lietuvą reikia keliauti būtent ten. Kelionė atrodė ilga, baigiantis mokslo metų darbams netgi varginanti, o laukiamas rezultatas – pamatyti kažką, kas nudžiugintų širdis ir akis, – sunkiai pasiekiamas.
Rytui bėgant į dieną, o Gabijos keliautojų autobusui į Žemaitijos pusę, ėmė ristis ir nesibaigiančios dienos staigmenos. Pirmoji – asmeniniais gidais tapę kolegos, istorijos mokytojai Saulius ir Loreta. Paaiškėjo, kad kelionės maršrutą jie buvo pasidaliję. Sauliui atiteko Aukštaitijos dalis, apimanti amžinąją ir laikinąją sostines bei apylinkes aplink jas, o Loretai teko Žemaitijos, kuriai ji ir atstovavo, dalis. Kaip dažnai tenka susidurti su situacija: bendrauji su žmogum, atrodo, net jį pažįsti, o kelionė, anot J. Ivanauskaitės, atveria visai kitas jo spalvas, išlaisvina ir padrąsina. Toks ir buvo įspūdis klausantis pačių įdomiausių, negirdėtų istorijų apie pakelės miestelius, statinius ir vietas. Saulius pasirodė esąs tikras liaudies išminties žinovas, o Loreta, kaip tikra žemaitė, rėmėsi nepajudinama babos išmintimi ir dalinosi šio krašto kalbos perlais.
Akivaizdu, kad klegantis ir žavia laukų panorama besigrožintis autobusas netruko pasiekti numatytą kelionės tikslą. Akivaizdu ir tai, kad tikrai nė vienas nesitikėjo pamatyti ir aplankyti to, kas ten jų laukė. O laukė keliautojų vietos gidė, kuri pažintį su Kražiais pradėjo nuo miestelio apžvalgos. Pats gražiausias vaizdas atsivėrė nuo Vytauto kalno, į kurį buvo užkopta ypatingais, 50 pakopų akmeniniais laiptais. Užkopus į šį kalną buvo rasta pagoniška alkavietė, kurioje XV a. pr. Didysis kunigaikštis Vytautas pastatydino vieną pirmųjų krikščioniškų bažnyčių Žemaitijoje. Matomą vaizdą puikiai papildo nuostabi Kražių panorama. Šalia stūkso legendomis ir pasakojimais apipintas Medžiokalnis, kurio grožis įkvėpė garsųjį Europos poetą Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Be to, čia ilsėjosi karalius Žygimantas Augustas ir net Anglijos karalienė Katrina Suffolk. Čia menamas ir šventasis ąžuolas, iš po kurio šaknų tryško šventas vanduo, netoli jo kūrenosi šventoji ugnis ir stovėjo deivės Medeinės šventykla.
Žinoma, tai nebuvo vienintelis, istoriją ir kultūrą menantis objektas. Pasigėrėjus miestelio panorama buvo lankomas reikšmingiausias istorinis, architektūrinis paminklas Kražiuose – Kražių jėzuitų kolegija. 1616 m. įkurta Kražių jėzuitų kolegija savo ekspozicija ir istorija priminė tuos laikus, kai čia dirbo pats garsusis poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Gal dėl to ir edukacija buvo tokia ypatinga, barokinė, su teatralizuotu pasirodymu, dainomis ir eilėmis. Beje, šis istorinis pastatas yra puikiai pritaikytas šiandienai: veikia įvairios parodos, edukacijos bei įvairūs kultūros renginiai. Kaip tik dėl to čia gabijiečių kolektyvas ir turėjo galimybę susipažinti su žemaitiškom tradicijom: mokėsi žemaitiškų dainų, smagiai sukosi žemaitiškų šokių sūkury, ragavo kastinio.
Itin visus sužavėjo ir apsilankymas vėlyvojo baroko stiliaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Ši bažnyčia garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Šioje bažnyčioje vyko vietinių gyventojų susirėmimai su caro kazokais, kurių metu buvo pralietas tikinčiųjų kraujas dėl savo tikėjimo ir laisvės. Šis susirėmimas į istoriją įėjo Kražių skerdynių vardu ir tapo liudijimu, kiek daug dvasios stiprybės ginti savo vertybes turi šio krašto žmonės. Bažnyčioje laukė ir staigmena – galimybė pamatyti ano meto vienuolių rokičių duodamus įžadus, o norintiems ir patiems paskaityti šiuos įžadus tuo metu skaityta lotynų kalba.
Akivaizdu, Kražiai nustebino turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais. Ir kaip kitaip? Juk tai seniausia Kelmės rajono gyvenvietė, pirmąkart paminėta 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo rašte. Akivaizdu ir tai, kad ten gyvenantys žmonės – savo kraštą mylintys, išradingi ir kūrybingi žmonės. Daugybė edukacijų, siūlomų veiklų ir pramogų kasmet sutraukia daugybę lankytojų, o gabijiečius šis kraštas ir jo žmonės paviliojo savo nuoširdumu ir meile savo aplinkai ir savo kraštui.
Ir kai jau atrodė, kad viskas išragauta ir pamatyta, keliautojų autobusas per laukus nuriedėjo į žemaitukų – tokių šaunių ir ištvermingų žirgelių – ūkį. Šiame Skruzdėlynės viensėdyje įsikūrusiame ūkyje buvo galima iš arti pasidžiaugti šiais net Žalgirio mūšyje dalyvavusiais žirgais, pajodinėti ir pasiklausyti šeimininko pasakojamų linksmų istorijų. Pasiklausę jų gabijiečiai jau skubėjo į Stupkalnio kaimą. Šiame kaime ant kalno įsikūrusi vienintelė Deimantinio kelio budizmo stupa Lietuvoje. Tai unikalus Budos nušvitimo simbolis, vadinamas Lhabab stupa. Nuo šio kalno ir vėl visus apkabino nepaprasta Kražių apylinkių panorama, subolavo Kražių bažnyčios bokštai, akis pagavo žalumoje panirę jėzuitų kolegijos statiniai. Prasidedančio vasariško lietučio ir švelnaus vėjo paglostyti gabijiečių skruostai skleidėsi šypsenomis, o lūpos atsisveikindamos tarė žodžius: puikūs tie Kražiai! 😊
Parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja D. Ambrakaitienė
Informacija atnaujinta: