POKALBIS SU VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTE APIE ŽALINGUS ĮPROČIUS
Žalingi įpročiai būdingi daugeliui žmonių, pradedant nuo visai mažų ir baigiant jau daug nugyvenusiais. Tačiau apie tai kalbėti niekada nėra nei per anksti, nei per vėlu. Todėl Mokinių taryba, norėdami parodyti to svarbą ir siekdami padėti žmonėms, jiems kylančius klausimus pateikė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistei Jolantai Skudrienei. Ji mielai padėjo ir atsakė į mokinių užklausas. Mes viską atidžiai perskaitėme ir J. Skudrienės klausimus įkėlėme į MT „Instagram“ bei „Facebook“ laiko juostas. Norėdami pagyvinti informaciją ir padaryti taip, kad žmonėms būtų įdomiau skaityti bei suvokt, gale uždavėme kelis klausimus su pasirinkimo atsakymais. Klausimai buvo susiję su skaitytojų savijauta ir orientuoti žalingų įpročių tema. Kadangi laiko juostose pateikti atsakymai buvo šiek tiek sutrumpinti, čia galite rasti išsamius specialistės aprašymus:
- Kas yra psichologinė priklausomybė? – Psichologinė priklausomybė – tai liguistas potraukis nuolat vartoti psichoaktyviąsias medžiagas maloniems pojūčiams pasiekti, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam asmeniui ar jo aplinkai.
- Ar persivalgymas yra priskiriamas prie žalingų įpročių? – Jeigu persivalgymas yra dažnas ir nuolat besikartojantis, tada gali būti laikomas žalingu įpročiu. Nes žalingas įprotis yra susiformavęs polinkis, kuris kenkia žmogaus sveikatai ar jo socialiniam gyvenimui, kartais – aplinkiniams.
- Ar lūpų/nagų kramtymas yra žalingas įprotis? – Taip, tai gali būti priskiriama prie žalingų įpročių. (Atsakymas panašus kaip į 2 klausimą.)
- Kaip nustoti kramtyti lūpas? – pastebėti, kada yra kramtomos lūpos, ir šį įprotį pakeisti kitu veiksmu, kuris būtų naudingesnis. Dažniausiai toks elgesys susijęs su neefektyviu bandymu suvaldyti stresą. Geriau yra pasitelkti į pagalbą kvėpavimą, pavyzdžiui, suskaičiuoti iki 20 tik lyginiais skaičiais, ir panašiai. Kiekvienas gali atrasti sau tinkamą būdą, svarbu tikėti, kad gali save sukontroliuoti.
- Ar didelę įtaką padaro žalingi įpročiai mūsų gyvenimuose? – taip, tai gali turėti didžiulės įtakos gyvenimo kokybei ir trukmei. Deja, bet yra ir labai liūdnai pasibaigiančių gyvenimo istorijų. Daug priklauso nuo žalingo įpročio trukmės bei pobūdžio, todėl svarbu kuo greičiau pakeisti savo elgesį, o dar geriau – nerizikuoti ir nepradėti pažinties su žalingus įpročius lemiančiais veiksniais.
- Koks, jūsų nuomone, žalingas įprotis labiausiai paplitęs tarp moksleivių? – laiko leidimas prie telefonų, kompiuterių ir kt. arba kitaip priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių. Nors ir nėra vieningos specialistų nuomonės dėl tokios priklausomybės apibrėžimo, tačiau visi sutinka, kad taip yra daroma žala fizinei ir psichinei sveikatai. Yra susiduriama su psichologiniais iššūkiais, kuomet stinga įgūdžių bendraujant gyvai. Atsiranda realybės neatitinkantis savęs nuvertinimas ar pervertinimas, kuomet yra gyvenamas tarsi dvigubas gyvenimas (vienas realybėje, kitas – soc. tinkluose). Galimi iššūkiai palaikant artimus santykius, draugystes, įsiliejant į naują kolektyvą. Dėl to reikia stengtis kasdien skirti laiko tokiam laisvalaikiui, kuriam nereikia išmaniųjų įrenginių.
- Ar mitas, jog retai geriamas alkoholis ar surūkoma cigaretė nekenkia sveikatai? – mitas. Tai kenkia sveikatai, net jei ir akivaizdžiai to nesimato čia ir dabar. Kenksmingos medžiagos patenka į organizmą ir veikia ląsteles, organus ir visą organizmą.
- Kaip nustoti per daug mąstyti (angl. terminas ,,overthink”)? – pirmiausia reikia išmokti atpažinti, kada pradedama galvoti per daug, kad galėtumėte imtis veiksmų. Patariama turėti nusimačius būdus, kurie padėtų nukreipti mintis, pavyzdžiui, tokius kaip kaip pomėgis ar fizinė veikla (šokis, piešimas, meditacija). Reiktų galvoti apie tai, ne kas galėtų nutikti, bet kaip situaciją galima teigiamai išspręsti ar ką teigiamo tai duotų.
- Kaip padėti žmogui, turinčiam žalingų įpročių? – žmogaus negalima priversti pasikeisti, jeigu jis pats to nenori. Galima suteikti informacijos apie jo elgesio daromą žalą sau ir aplinkiniams, paskatinti, paraginti pergalvoti savo veiksmus. Svarbu yra palaikyti asmenį apsisprendus atsikratyti žalingo įpročio ir pasidžiaugti jo daroma pažanga ar pasiekus nors ir minimalaus pagerėjimo. Yra ir anoniminių pagalbos linijų, jei yra nedrąsu kreiptis į artimuosius pagalbos. Pagalba priklausomybių turinčiam žmogui yra labai kompleksinė, individuali, todėl konkrečiu atveju reiktų individualiai kreiptis į specialistą.
- Kaip žalingą įprotį pakeisti sveiku? – tiesiog nuspręsti ir pakeisti, kartais tai paprasčiau nei atrodo, kai yra tvirtas apsisprendimas. Jeigu kam nors patinka konkretus planas, siūlau pirmiausia apsispręsti ir pasiryžti. Tada reikia pasirinkti, kuo pakeisite žalingą įprotį ir kaip pasidžiaugsite ar save apdovanosite pasiekus rezultatą. Galiausiai reikia nepasiduoti ir laikytis užsibrėžto tikslo.
- Koks yra mažiausiai kenkiantis sveikatai žalingas įprotis iš nikotino, alkoholio, įv. narkotinių medžiagų? – visi vienodai žalingi, kenkia sveikatai ir gali sutrumpinti gyvenimo trukmę.
- Ką manote apie persivalgymą? Kodėl jis toks dažnas ypač tarp lietuvių? – persivalgymas nėra naudingas organizmui ir sveikatai. Netikslu būtų sakyti, kad persivalgo dažniau lietuviai, to pasitaiko visose tautose, kur tik nėra maisto trūkumo. Kai maisto yra pakankamai, tai ir noras suvalgyti dar, nes juk taip skanu, atsiranda visiems. Svarbiausia yra sąmoningumas ir savikontrolė.
- Ar kava ir cukrus yra žalingi įpročiai, į kuriuos turėtume atkreipti daugiau dėmesio? – tai nėra žalingi įpročiai, bet tai būtų netinkama ar nesveika mityba. Svarbu atkreipti dėmesį, kad, ko yra per daug, tas nesveika. Tai tinka ne tik kavai, saldumynams, bet ir kitiems maisto produktams, tokiems kaip bulvių traškučiai, greitas maistas, gaivieji gėrimai (limonadai) ir panašiai.
- Ar labai kofeinas kenkia jaunam, dar augančiam žmogui? – Sveikatos tikrai neprideda. Šalutinį poveikį kiekvienas pajustų priklausomai nuo organizmo jautrumo ir kitų ypatybių. Geriau augančiam organizmui vengti tokių dalykų, nes ir taip reikia pastangų susidoroti su aplinkoje esančiais iššūkiais ir tarša.
- Koks mitas jus labiausiai stebina, kuriuo tiki dauguma jaunų žmonių, moksleivių? – kam ta sveika mityba ir ligų prevencija, jeigu yra sveiki ir pilni jėgų? Pozicija, kad tai nėra ir nebus aktualu dešimčiai metų į priekį, tikrai stebina. Sveikata reikia rūpintis ne tada, kai susergama, bet tada, kai dar viskas yra gerai, kad taip ir liktų. Sėkmingam ir sveikam gyvenimui reikia stipraus ir sveiko organizmo. Kad organizmas būtų stiprus ir sveikas, reikia, kad jis toks užaugtų. Tad ir sveika mityba, ir fizinis aktyvumas, ligų prevencija yra pati veiksmingiausia ir naudingiausia būtent tada, kada organizmas auga ir bręsta.
Tekstą parengė II a klasės mokinys Šarūnas
Informacija atnaujinta: