Paskutinio skambučio šventė – tarp šviesių prisiminimų ir paslapties

Paskutinis pavasario penktadienis gimnazijoje buvo kupinas ypatingų emocijų, dėkingumo ir nostalgijos. Papuoštos klasės, svaiginantis gėlių aromatas, neskubūs abiturientų žingsniai, smalsūs jaunesniųjų gimnazistų žvilgsniai, laukimas ir jaudulys kūrė nepakartojamą šventės nuotaiką.

Šventinis rytas prasidėjo intriguojančia staigmena. Lygiai 8 valandą dvyliktokai pakvietė visą bendruomenę į mokyklos kiemelį, kuriame, padedami savo klasių vadovų, pristatė originalias filmų premjeras. Jose atsiskleidė nuotaikingi ir netikėti mokyklinio gyvenimo užkulisiai, iššūkiai ir pergalės.

Po šių kūrybiškų pristatymų abiturientai iškeliavo į paskutiniąsias savo pamokas. Jose netrūko šiltų pokalbių, prisiminimų ir padėkos žodžių mokytojams. Vėliau dvyliktokai susibūrė savo klasių vadovų kabinetuose, kur dar kartą prisiminė kartu nueitą kelią.

Tuo metu vienuoliktokai rūpestingai ruošė paskutines šventės detales. Būtent jų pastangomis buvo sukurta jauki ir prasminga renginio atmosfera, kviečianti sustoti, prisiminti ir įvertinti mokykloje praleistus metus. Šiemet vienuoliktokai tapo ne tik šventės organizatoriais, bet ir jautriais abiturientų kelionės liudininkais bei palydovais. Galiausiai jie iškilmingu koridoriumi palydėjo dvyliktokus į aktų salę – simbolinį žingsnį iš mokyklinio gyvenimo etapo į naujų pasirinkimų ir galimybių pasaulį.

Čia susirinkusiųjų laukė jautrus ir prasmingas renginys – vienuoliktokai vyresniuosius vedė savęs ieškojimo keliu. Scenoje atgijusi keturių abiturientų istorija atvėrė jaunam žmogui pažįstamas abejones: baimę suklysti, nerimą dėl ateities pasirinkimų ir tėvų lūkesčių naštą. Paslaptingo sargo-personažo žodžiai priminė svarbią tiesą – didžiausias slenkstis gyvenime yra drąsa išgirsti save ir patikėti savo svajone.

Šventę vainikavo viena jautriausių akimirkų. Dėkodami už kartu praleistus metus, bendras patirtis ir palaikymą, dvyliktokai įteikė net 12 simbolinių nominacijų tiems, kurie įkvėpė, drąsino, linksmino, žavėjo…

Paskutinio skambučio šventė tapo ne tik atsisveikinimu su mokykla, bet ir gražiu bendrystės pavyzdžiu, kai susijungia prisiminimai, padėka, svajonės ir vis drąsėjantis žvilgsnis į ateitį.

Tekstą rengė mokytojos Vilija Rutkauskienė ir Irma Vičinienė