LAPKRIČIO 16-OJI TARPTAUTINĖ TOLERANCIJOS DIENA
Tarptautinės tolerancijos dienos minėjimas yra Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įgyvendinamos Švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmogiškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programos dalis.
Minėdami Tarptautinę tolerancijos dieną su Gabijos gimnazijos mokiniais etikos pamokose išsikėlėme tikslus: išanalizuoti tolerancijos reikšmę, aptarti šiandieninę situaciją ir netolerancijos apraiškas. Taip pat klausėmės filosofijos mokslų daktaro Leonido Donskio paskaitos apie tolerancijos ištakas ir šio reiškinio prasmę gyvenant šiuolaikiniame moderniame, daugiakultūriame pasaulyje. Šių metų Tolerancijos simbolis – TOLERANCIJOS MIESTAS, todėl mokiniai kartu su mokytoja Daiva, pasitelkę minčių metodą, kūrė naują miesto viziją siedami su vertybėmis, interpretuodami miesto, kuriame gyvens ir sugyvens skirtingų rasių, kultūrų, religijos, seksualinės orientacijos žmonės, idealą. Džiugino mokinių kritinis ir kūrybinis mąstymas analizuojant tolerancijos ribų klausimą pradedant nuo savo klasės ir kuriant naujo miesto viziją, kas skatino asmenybės ūgtį ir pozityvias nuotaikas.
![]() |
Tolerancijos miesto sienos statyba
Miestų sienos, senaisiais laikais saugojusios, dabar neretai tampa savo nuomonės, pozicijos atskleidimo vieta, net savotiška „scena“ diskusijoms ir ginčams. Miesto sieną kūrė ir mokytojos Rasos etikos grupių mokiniai. Sieną, kuri saugo, o ne skiria. Sieną, kuriai gali patikėti visas savo mintis, atskleisti kūrybiškumą. Pamokose susipažinę su filosofo Leonido Donskio mintimis apie toleranciją, gimnazistai svarstė, kodėl modernioje visuomenėje tolerancija turi tapti ne iššūkiu, o kasdiene praktika, diskutavo, kokios žmonių grupės Lietuvoje patiria daugiausiai netolerancijos, atvirai reiškė savo bei mokėsi priimti kito nuomonę, praktiškai pajuto tolerantiško požiūrio svarbą ir net kartais sudėtingumą, o susipažinę su netolerancijos Lietuvoje statistika siūlė mintis, idėjas, kaip skatinti tolerantišką požiūrį. Mokytoja Rasa visiems savo mokiniams nepaprastai dėkinga už atviras, drąsias, pagarbias diskusijas, už tai, kad drauge kuria saugią aplinką būti savimi, jaustis saugiai etikos pamokoje. Tarsi už simboliškos Tolerancijos sienos. Tiesa, dėl pandemijos srautų ribojimų nepavyko sukurti vienos bendros miesto plytų sienos, bet jų fragmentus galima rasti pirmokų, antrokų ir trečiokų gimnazistų koridoriuose. Ir paskaityti kasdien. Kai gal atrodo, kad dangus virš miesto apsiniaukė, galima prisiminti, kokie iš tiesų laisvi, geranoriški, emociškai brandūs bei empatiški jaunuoliai mokosi Vilniaus Gabijos gimnazijoje.
![]() |
![]() |
![]() |
Tikybos pamokose mokiniai aptarė, diskutavo ir gilinosi į Kordobos (Córdoba) – baltojo daugiakultūriškumo ir tolerancijos miesto istoriją. Kordoba buvo maurų, Ispanijos žydų sefardų ir krikščionių miestas, kuriame taikiai sugyveno islamas, judaizmas ir krikščionybė, o iš ankstyvųjų viduramžių mus pasiekusi Kordobos muzika yra tobulas maurų, sefardų ir krikščionių kultūrų lydinys – mauriškais styginiais ir perkusijos instrumentais atliekama turtingos ritmikos muzika akompanuoja giesmėms, giedamoms arabų, ispanų ir ladino kalbomis. Mokiniai diskutavo, ar galima įsivaizduoti tobulą paminklą aukščiausiai religinei tolerancijai ir politinei išminčiai ir ar tai galėtų būtų Kordobos La Mezquita – kerinčio grožio katedra, kuri buvo pastatyta kaip mečetė, o vėliau perkurta kaip Romos katalikų bažnyčia, negriaunant mečetės ir tik priduriant krikščioniškos šventovės atributiką. Juk tai vienintelė veikianti šventovė pasaulyje, kurioje krikščionybė susitinka veidas į veidą su islamu. Mokiniai reziumavo, jog Kordobos fenomenas įrodo, kad religijos pačios savaime nekovoja jokių kovų ir nenaikina viena kitos, kol jų neiškreipia politinė galia. O remdamiesi garsaus filosofo Leszek Kołakowski mintimis, mokiniai gilinosi ir aptarė, kada pradėtas vartoti žodis tolerancija Europoje. Diskutavo apie skirtingus tolerancijos aspektus religinių, politinių ir filosofinių įsitikinimų konfrontacijose, ar visuomenėje yra daug agresijos, kaip tolerancija geriausiai saugoma – įstatymais ar ugdant tolerantišką visuomenę. Remdamiesi šiuo iškiliu filosofu, kalbėjome, ar visi potencialiai esame netolerantiški ir poreikis primesti kitiems savo požiūrį yra stiprus. Mokiniai reflektavo, ar, kai jaučiamės turį tvirtą dvasinį pagrindą, mums nebereikia mąstyti apie savo įsitikinimus bei priešpriešinti jų kitiems.
Tolerancijos linkėdamos
dorinio ugdymo mokytojos Daiva Danilevičienė, Rasa Najulytė-Patamsienė,
Viktorija Deviatnikovaitė-Vaškienė
Informacija atnaujinta:



